阪神大震災から今年で9年。この日が来ると、「おむすびの涙」思い出します。
おむすびの涙 -Tias bilong rais bol-
先日パプアニューギニアにいらっしゃった川田きし江さんの手作り絵本を紹介します。訪れた国々の言葉に訳して子どもたちにプレゼントするという、それはささやかなようで、でも実際にはなかなかできないとても素敵なことだと感動しました。日本から送られてくる1冊の絵本にどれだけ大きな笑顔をこの国の子どもたちは見せてくれるでしょう。それを楽しみに、ピジン語への訳のお手伝いをさせていただきました。
![]() |
おむすびの涙 -Tias bilong rais bol- 文:ふじしろかえこ 絵:かわたきしえ 訳:たてやまあい 「ママー、ママー、雪よ。ほら来てごらん。」かおちゃんは窓にお顔をぴったりくっつけて叫びました。ピンポーン「おおさむーい」ちょうどその時、二郎おじさんがやって来ました。「かおちゃん、外は雪のダンスだよ」 "Mama, Mama! Snow i pundaun. Kam na lukim." Kao-chan i singaut. Nok Nok. "O mi kol tru" Ankol Jiro kam insait long haus. "Kao-chan lukim. Em i singsing bilong snow." |
| おみやげは、かおちゃんの大好きなまっかな苺ののったショートケーキ。「うわっ、ありがとう」ママもお台所から顔を出し、「まぁ、おいしそう」「うーん、早くパックリしたいよー」外の雪のように、かおちゃんもダンスをしながらお皿とフォークを取りに行きました。とってもおいしくて、お皿まで食べてしまいたいほどでした。 Ankol Jiro i kisim presen bilong Kao-chan. Em i kek wantaim gutpela na redpela tru stroberi. "Tenkyu tru" kao-chan i tok. Mama kamaut long haus kuk na em i tok, " Em i pilim swit tru" Kao-chan i tok, " Mi laik kaikai nau!" Kao-chan i singsing olsem singsing long snow long autsait, na kisim plate na fork. Kek i swit tru olsem na klostu i kaikai plate wantaim kek. |
![]() |
![]() |
二郎おじさんとトランプをしていたら、時計がボンボン・・・ボンと七つ鳴りました。ママがふたりにおむすびを作ってくれました。おのりを巻いた三角のおむすびです。「いただきます」手を合わせてから、かおちゃんはパクパクモグモグおむすびをほおばりました。でも二郎おじさんは食べません。「ねぇ、どうして?ケーキも食べなかったのに、おじさんどうして食べないの?」「・・・」「ねぇ、どうして?」「うーん、わけはあとでママに聞いてね」二郎おじさんはママに何かこっそりと話をして帰って行きました。 Taim kao-chan i pilai kard wantaim Ankol Jiro, klok i singaut Boon,Boon...Boon, sevenpela taim. Mama i kukim rais bol bilong tupela. Seip bilong rais bol i traiangle wantaim seaweed. Kao-chan i putim hand bilong em na i tok, "Tenkyu tru long gutpelra kaikai" Em i stat kaikai rais bol. Tasol Ankol Jiro i no kaikai rais bol. "Bilong wanem na yu no kaikai kek na rais bol?" Kao-chan askim. "....." "Bilong wanem?" Kao-chan askim gen. "Um...Askim mama bilong yu bihain taim" Ankol Jiro i tok samting long mama bilong Kao-chan, na i go bek long haus bilong em. |
| -ママのお話- 「まだかおりが生まれていない時にね、大きな地震があったのよ。たくさんのお家がこわれて、たくさんの人がけがをしたり、亡くなったのよ。次郎おじさんは学校の先生をしているでしょう。おじさんのクラスの子どもが、こわれたお家の下じきになって3人も亡くなったんですって」 -Mama i stori- "Bipo de mama i karim yu, bikpela guria i kamap long hia. Planti haus i bagarap na planti manmeri i kisim bagarap na dai pinis. Ankol Jiro i tisa long skul na tripela studen bilong em tu i dai pinis bikos haus i pundaun na i kilim ol" |
![]() |
![]() |
「1月17日。今から5年前の今日なのよ。二郎おじさんはそれから毎年、1月17日がやって来ると、その日は一日中何も食べないで、3人の子どもたちが天国で楽しく遊べるように、ってお願いするんだって」(そうだったのか)かおちゃんは、ママのお話を聞きながら、二郎おじさんの残していったおむすびをじっと見つめていました。じーっとね。 そうしたら、おむすびから大粒の涙がポロリと落ちたように見えました。「痛かったよね」「くるしかったよね。お家の下じきになって・・・」 "De seventin long mun January, fivepela yias i go pinis. Ankol Jiro em i no kaikai long dispela de seventin long mun January. Bikos em i save tingim dai bilong tripela studen bilong em na olsem i save prei long tripela i stap long heven" Kao-chan lukim rais bol long lisning stori. Olsem na bikpela tias i kam long rais bol. kao-chan i tok "Yupela i pilim pen" "Yupela i mas pil1m bikpela pen taim haus i pundaun antap long yupela..." |
| もう一度、おむすびから涙がポトンと落ちました。かおちゃんはおむすびの前で手を合わせ、「天国で楽しく暮らしてね」と、お願いをしました。 外はまだ雪のダンスが続いています。でも、おむすびの涙は止まったようでした。 Agen tias pundaun long rais bol. Kao-chan i putum hand bilong em wantaim na prei. "Plis i gat gutpela taim antap long heven" Autsait bilong windo, singsing bilong snow i stap. Tasol tias bilong rais bol i stop nau. |
![]() |
1月17日、阪神大震災が起こった日です。8年目の今年、芦屋市の小学校ではこの絵本を亡くなった児童たちに向けてみんなで読んで聞かせてあげたそうです。悲しいけれど、その悲しさと残された人たちの想いを優しい文章と絵で表現した美しい絵本だと思います。震災にて亡くなられた方々の尊い命のひとりひとりのご冥福をお祈りいたします。